Rugpjūčio mėnesį – paskutinis festivalio seansas „Peronas” terasoje

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis kviečia į penktąjį ir jau paskutinį vasaros kino seansą „Peronas” terasoje „Parkas”. 2021 m. festivalio tarptautiniame konkurse pasirodžiusi programa “Ne fake newsgreitai pavergė žiūrovų dėmesį, o dabar pasiryžusi sudominti ir kitus kino mėgėjus. Ši programa Lietuvoje didžiajame ekrane bus rodoma pirmą kartą! Seansas vyks rugpjūčio 10 d. 21:30.

Dalyvavimas – nemokamas ir be galimybių paso, tačiau vietų skaičius ribotas, tad rekomenduojama atvykti anksčiau. 

Rugpjūčio 10 d. 21:30 – „Trumpi, bet filmai: Ne fake news

Nuo SARS viruso ir gyvenimo pandemijos sąlygomis iki Vladimiro Putino sukurtos kadetų mokyklos kasdienybės. Nuo paveikslų kopijų „fabrikėlio“ iki plastiku springstančio jūrų pasaulio. Visa tai – apie stebinantį, intriguojantį ir kartais bauginantį šiandienos pasaulį, į kurį drąsiai veria duris šios programos filmai. 

Seanse matysite: „Savaitgalis” (rež. Ario Motevaghe, Iranas, vaidybinis, 2019, 7 min.), „Auksinės sagos” (rež. Alex Evstigneev, Rusija, dokumentinis, 2020, 20 min.), „Kalba” (rež. Haohao Yan, JAV, vaidybinis, 2019, 25 min.), „Dar(k)win projektas” (rež. Loris Lamunière, Charles Mercier, Prancūzija, animacinis, 2019, 13 min.) ir „Shānzhài ekranai” (rež. Paul Heintz, Prancūzija, dokumentinis, 2020, 23 min.). Plačiau apie filmus – čia.

Renginys Facebook.

Liepos mėnesį „Peronas“ terasoje – populiariausios festivalio programos

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis tęsia vasaros kino seansus „Peronas“ terasoje „Parkas“, šį kartą pristatydamas populiariausias festivalio programas. Liepos mėnesį vilniečiai ir miesto svečiai galės pamatyti dvi užsienio kūrėjų programas, dalyvavusias 2021 m. festivalio tarptautiniame konkurse bei sulaukusias daugiausiai žiūrovų dėmesio. Tarp programose rodomų filmų – festivalyje geriausiojo dokumentinio filmų apdovanojimą pelnęs trumpametražis filmas „Korespondencija (rež. Carla Simón, Dominga Sotomayor) bei Oskarui nominuotas filmas iš Izraelio „Baltoji akis” (rež. Tomer Shushan).

Kino seansai vyks liepos 13 ir 27 dienomis terasoje „Parkas“ (Geležinkelio g. 6, Vilnius). Visi kino seansai – nemokami, tačiau vietų skaičius ribotas, tad rekomenduojama atvykti anksčiau. Dalyvavimas – be galimybių paso.

Liepos 13 d. 22 val. „Trumpi, bet filmai: Padažnėjęs pulsas

Įtampa jungia visus 7 šioje programoje esančius filmus. Padažnėjęs žiūrovų pulsas – garantuotas. Kelionė į darbo pokalbį, dviračio vagies paieškos, pasivažinėjimas vakare autobusu, futbolo rungtynės ir kitos situacijos filmų kūrėjams padeda prisiliesti prie svarbių socialinių ir psichologinių problemų.

Seanse matysite: „Bendžaminas, Benis, Benas (rež. Paul Shkordoff, Kanada, vaidybinis, 2020, 8 min.), „Baltoji akis (rež. Tomer Shushan, Izraelis, vaidybinis, 2019, 20 min.), „Nestoras (rež. João Gonzalez, Didžioji Britanija, Portugalija, animacinis, 2019, 6 min.), „Cayenne (rež. Simon Gionet, Kanada, vaidybinis, 2020, 11 min.), „Žaidimas (rež. Roman Hodel, Šveicarija, dokumentinis, 2020, 17 min.), „22:47 34 Autobusas (rež. Michael Karrer, Šveicarija, vaidybinis, 2019, 10 min.) ir „Mthunzi (rež.Tebogo Malebogo, Pietų Afrikos Respublika, vaidybinis, 2019, 9 min.).

Renginys Facebook

Liepos 27 d. 22 val. „Trumpi, bet filmai: Artumo beieškant

Individualistų pasaulyje artimo santykio paieška neretai yra sudėtinga ir kupina dviprasmiškų jausmų. Penki programos filmai pasakoja apie nenutrūkstamos draugystės ryšį tarp dviejų draugių, gyvenančių skirtinguose žemynuose, praradimo jausmą, kurį išgydo netikėti susitikimai, bei nuolatines meilės paieškas, kurios kartais nuvilia, bet suteikia viltį surasti kitą.

Seanse matysite: „Kamilė, be kontakto (rež. Paul Nouhet, Prancūzija, vaidybinis, 2020, 16 min.), „Korespondencija (rež.Carla Simón, Dominga Sotomayor, Ispanija, Čilė, dokumentinis, 2020, 20 min.), „Meistras (rež. Nicholas Clifford, Australija, vaidybinis, 2020, 15 min.), „Neužmirštama (rež. Bruno Collet, Prancūzija, animacinis, 2019, 12 min.) ir „Manilos meilužis (rež. Johanna Pyykkö, Norvegija, Filipinai, vaidybinis, 2019, 26 min.).

Renginys Facebook

 

Rugpjūčio mėnesio kino seansas bus paskelbtas liepos pabaigoje.

Kultūros pase – Lietuvos moksleiviams skirtos trumpametražių filmų programos

Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra Lithuanian Shorts prisijungė prie Kultūros paso iniciatyvos. Siekdama ne tik supažindinti Lietuvos moksleivius su trumpametražiu kinu, bet ir skatinti konstruktyvią diskusiją apie visuomenei aktualias temas bei plėsti vaikų pasaulio pažinimo ribas, agentūra pristato dvi lietuviškų trumpametražių filmų programas. 

Kultūros pase – 1-4 klasių moksleiviams skirta animacinių filmų programa Trumpas kinas. Lietuviški filmukai vaikams ir 10-12 klasių moksleiviams skirta lietuvių moterų kino kūrėjų trumpametražių filmų programa Tik tarp mūsų. Abi programos prieinamos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams virtualiu būdu. Daugiau informacijos: čia.

Kultūros pasas – tai priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. 

 

Kultūros pase „Lithuanian Shorts“ pristatomos programos:

„Tik tarp mūsų”  – tai talentingų naujosios kartos lietuvių moterų kūrėjų filmų programa, kurioje raginama įsiklausyti į save, pažinti mus supančią aplinką bei joje užkoduotus santykius. Keturių trumpametražių filmų programoje pristatomos istorijos labai kontrastingos – prabylančios apie vienatvę, tėvų ir vaikų santykius, mūsų vidinius balsus ir tolimą meilę. Šia programa siekiama ne tik populiarinti lietuvišką kiną ir supažindinti mokinius su naujosios kartos lietuvių kūrėjų darbais, bet ir skatinti mokinių kultūrinių, socialinių ir emocinių patirčių įvairovę. Filmai buvo pristatyti 14-ojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio nacionalinėje konkursinėje programoje.

  • Ammu (rež. Karolina Nadzeikaitė, 2021, 24’)
  • Laukais (rež. Kamilė Milašiūtė, 2019, 15’)
  • Atskirti balsai (rež. Elvina Nevardauskaite, David Heinemann, 2020, 17’)
  • Senis (rež. Elena Rožukaitė, 2021, 30’)

„Trumpas kinas. Lietuviški filmukai vaikams“ – nuotaikinga, įkvepianti ir pamokanti lietuvių kūrėjų trumpųjų filmų programa, skirta mažiesiems kino mylėtojams. Programoje pristatomi 3 animaciniai filmai, nukeliantys į ryškius ir spalvotus pasaulius, kuriuose išvysite meškino Miko ir jo geriausių draugų voverės Sonatos bei katino Gabrieliaus nuotykius, protingiausią pasaulyje trokštančią būti mergaitę Matildą bei linksmąją arkliukę Šokliukę. Kruopščiai atrinkta filmų programa skatina įdomią ir turiningą diskusiją apie modernią šeimą, mamos ir sūnaus bei dukters santykius, draugystę, pakantumą ir empatiją.

 

Kultūros paso iniciatyvą organizuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Daugiau informacijos apie Kultūros paso iniciatyvą bei kaip užsisakyti filmų programas: https://kulturospasas.emokykla.lt/

Vasaros vakarais – trumpametražių filmų seansai „Perono“ terasoje

Prasidėjus vasaros sezonui, kino mylėtojai kviečiami antradienio vakarus praleisti su trumpametražiais filmais. Birželio-rugpjūčio mėnesiais bare „Peronas“ įrengtoje terasoje „Parkas“ bus pristatytos net penkios Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio programos, džiuginančios kokybiško ir išskirtinio kino ištroškusius sostinės gyventojus.

Koks yra lietuviškas trumpametražis kinas? Šią apžvalgą pradeda 2020 m. festivalio nacionaliniame konkurse dalyvavusių lietuviškų trumpametražių filmų programos, kurias bus galima pamatyti birželio 15 ir 29 dienomis terasoje „Parkas“ (Geležinkelio g. 6, Vilnius). Visi kino seansai – nemokami, be galimybių paso.

Birželio 15 d. 21 val. „Trumpi, bet filmai: lietuviškos istorijos 1“ 

Programoje pristatomi filmai aprėpia platų emocijų spektrą – nuo kinematografiškų vaizdų, kalbančių apie gyvybės grožį ir neišvengiamą laikinumą, animacinio pasakojimo apie mūsų plaukuose užkoduotus prisiminimus iki tragikomiškos šeimos nesutarimus pasakojančios istorijos. 

Seanse matysite: „Vienas gyvenimas“ (rež. Marija Stonytė, dokumentinis, 2019, 19 min.), „Šukavimas“ (rež. Eglė Davidavičė, animacinis, 2019, 5 min.), „Nacionalinės premijos laureatų vaikai“ (rež. Kamilė Milašiūtė, vaidybinis, 2019, 12 min.) ir „Šeima“ (rež. Titas Laucius, vaidybinis, 2019, 21 min.). Plačiau apie filmus – čia.

Renginys Facebook.

Birželio 29 d. 21 val. „Trumpi, bet filmai: lietuviškos istorijos 2“

Programoje – penki jautriai ir reflektyviai į pasaulį žvelgiantys filmai, kuriuose pasakojama apie nežinomą ir bauginančią mūsų gyvenimo pusę, neišvengiamus pasirinkimus, gyvybei pavojų keliančią simpatiją bei valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbo užkulisius.

Seanse matysite: „Komisija“ (rež. Vytautas Oškinis, dokumentinis, 2019, 11 min.), „Žonglierius“ (rež. Skirmanta Jakaitė, animacinis, 2018, 11 min.), „A.A.A.“ (rež. Karolina Nadzeikaitė, vaidybinis, 2019, 19 min.), „Kvarcas“ (rež. Odeta Riškutė, Klaudija Matvejevaitė, vaidybinis, 2018, 5 min.) ir „Kaukazas“ (rež. Laurynas Bareiša, vaidybinis, 2018, 14 min.). Plačiau apie filmus – čia.

Renginys Facebook.

 

Apie liepos ir rugpjūčio mėn. vyksiančius kino seansus – jau visai netrukus.

 

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis pradeda filmų registraciją konkursinėms programoms

Vienas sparčiausiai Baltijos šalyse augančių trumpametražių filmų festivalių – Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis – skelbia filmų registracijos į konkursines programas pradžią. 15-ąjį kartą rengiamas festivalis įvyks 2022 m. sausio 12-18 d. hibridiniu formatu.

Festivalis kviečia Lietuvos ir užsienio kino kūrėjus teikti naujausius trumpametražius filmus į nacionalinę ir tarptautinę konkursines programas. Konkurse dalyvauti gali įvairių žanrų ir temų filmai, kurių trukmė neviršija 30 min. Priimami tik nuo 2020 m sausio išleisti filmai. Registracija į konkursines programas vyksta tarptautinėje trumpametražių filmų platformoje www.shortfilmdepot.com iki rugpjūčio 2 d. Filmus teikti galima čia.

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis kasmet Lietuvos žiūrovams pristato aktualias, naujausias trumpametražio kino tendencijas atspindinčias filmų programas, į kurias patenka virš 40 stipriausių per paskutinius du metus sukurtų trumpųjų filmų. Penkiolikos metų sukaktį žymėsiantis festivalis tapo reikšminga platforma regione, pristatančia naujosios kino kartos talentus bei tarptautinio pripažinimo sulaukusius kino kūrėjus iš viso pasaulio. Taip pat festivalyje didelis dėmesys skiriamas lietuviškam kinui – renginio metu žiūrovai turi galimybę pamatyti dešimtį talentingų Lietuvos kino kūrėjų darbų, tarp kurių – premjeros bei tarptautinių festivalių auditorijos simpatijų sulaukę darbai.

Šių metų sausį namų kino platformose vykusio festivalio programa pirmą kartą buvo pasiekiama visos Lietuvos žiūrovams. Virtualumo neketinama atsisakyti ir 2022 metais: 15-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis bus rengiamas hibridiniu formatu filmai rodomi tiek kino teatruose, tiek namų kino platformose. „Pandemijos aplinkybės privertė ne tik festivalių organizatorius keisti planus ir išbandyti naujus renginio formatus, bet ir žiūrovus keisti tradicinius kino žiūrėjimo įpročius. Nors su nekantrumu laukiame, kada ir vėl galėsime rodyti festivalio programas išsiilgtose kino salėse, tačiau matome, kad virtualumas tampa neatsiejama kino rodymo ir žiūrėjimo dalis. Tokiu būdu galime per trumpą festivalio laikotarpį pristatyti kruopščiai atrinktus filmus net tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose ir supažindinti kino mylėtojus su aktualiu trumpametražiu kinu.“ – teigia festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis be tradicinių tarptautinių ir lietuviškų konkursinių filmų programų kasmet pristato ir intriguojančias specialiąsias programas  Europos ir Lietuvos kino kūrėjų retrospektyvas, kino nakties seansus, žanrinio ir eksperimentinio kino bei filmų vaikams programas. 

Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūrą „Lithuanian Shorts“. Pagrindiniai instituciniai rėmėjai – Lietuvos kino centras ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Moters dienos proga – išskirtinė lietuvių kūrėjų trumpųjų filmų programa „Tik tarp mūsų“  

Šiandien namų kino platformose startuoja išskirtinė lietuvių moterų kino kūrėjų trumpametražių filmų programa Tik tarp mūsų. Joje raginama įsiklausyti į save, pažinti mus supančią aplinką bei kasdienybėje ar netolimoje ateityje užkoduotus santykius. Programą pristato Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis.

Tik tarp mūsų talentingų naujosios kartos lietuvių kūrėjų darbų programa, kurią sudaro keturi trumpieji filmai: „AMMU (rež. Karolina Nadzeikaitė), „Atskiri balsai (rež. Elvina Nevardauskaitė, David Heinemann), „Laukais (rež. Kamilė Milašiūtė) ir „Senis (rež. Elena Rožukaitė). Filmuose pristatomos istorijos labai kontrastingos – prabylančios apie vienatvę, tėvų ir vaikų santykius, mūsų vidinius balsus ir tolimą meilę. Visi programos filmai buvo rodyti sausį vykusio 14-ojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio nacionalinėse konkursinėse programose.

Vaidybinis trumpametražis filmas „AMMU“ nukelia į netolimą ateitį. Čia pagrindinė veikėja Alex, išgyvenusi eilinį skaudų išsiskyrimą, užsirašo į įstaigą, kurioje žmonės mokomi gyventi vienatvėje. „Čia labai paprasta ir nuvalkiota mintis – mes gimstam ir mirštam vieni. Ši tema man gimė dėl artėjančio karantino, taip pat ir iš asmeninės patirties. Esu apsupta žmonių, tačiau, kai lieku viena, atsiranda daug keistų ir sudėtingų jausmų. Sunku įsiklausyti į save. Man pasirodė visai įdomu, kad atsirastų įstaigos, kurios mokytų gyventi ir išpildyti save vienatvėje. Nesakau, jog tai yra geras ar siektinas dalykas, bet tai yra galimybė“, – apie filmo temą pasakoja režisierė Karolina Nadzeikaitė.

Režisierių dueto Elvinos Nevardauskaitės ir Davido Heinemanno dokumentinis filmas „Atskiri balsai vaizduoja žmonių, girdinčių balsus, išgyvenimus. Šiame filme trys lietuviai dalijasi prisiminimais apie tai, kaip jie pirmą kartą išgirdo balsus savo galvoje, kokią įtaką tai turėjų jų asmeniniam ir socialiniam gyvenimui. Pasakodami filmo herojai vėl išgyvena viską iš naujo. „Kaip pasakė vienas iš mūsų filmo veikėjų: iš išorės tai atrodo kaip psichinė liga, o iš vidaus – kaip dvasinė kelionė. Mus patraukė noras suvokti, kas slypi jų viduje. Nesinorėjo stigmatizuoti, o pažvelgti empatiškai į šią temą“, – teigė filmo režisierė E. Nevardauskaitė.

Kamilės Milašiūtės režisuotas penkiolikos minučių filmas „Laukais jautriai ir nuoširdžiai tiria mamos ir suaugusių dukterų tarpusavio ryšius. Vos atvykus į sodybą praleisti savaitgalio tarp moterų įsiplieskia nesibaigiantis konfliktas dėl tingaus, prieš motiną smurtaujančio gyvenimo draugo. Tai priverčia jas iš arčiau pažvelgti į save ir nuoširdžiai apsvarstyti tarpusavio santykius, kurie trukdo moterims atsiriboti viena nuo kitos ir gyventi savarankiškai. „Man įdomus silpnumo ir stiprybės konfliktas moteryje – kai jos stiprybė atsiskleidžia kūryboje, darbuose, bet jos savivertė būna itin silpna ir pažeidžiama. – apie ją dominančias temas pasakoja režisierė Kamilė Milašiūtė. Filmas „Laukais praėjusiais metais buvo nominuotas Sidabrinės gervės apdovanojimui.

Apie įstrigusias svajones gyventi su mylimuoju Ispanijoje pasakoja Elenos Rožukaitės pusvalandžio trukmės filmas „Senis“.  Filmo pagrindinė veikėja Vaiva svajoja išvažiuoti gyventi į pietus pas mylimąjį, bet prieš tai turi užsidirbti pinigų gyvenimo pradžiai svetimoje šalyje. Ji pradeda dirbti neįgalaus vyro slauge atokiame Lietuvos vienkiemyje, kur laikas bėga labai lėtai ir  svajonė tampa vis labiau nepasiekiama. 

 

Programą Tik tarp mūsų“ nuo kovo 8 d. galima išvysti ŽMONĖS Cinema, KINO DELI ir Skalvijos namų kino platformose. 

Kovo 10 d., trečiadienį, 15 val. Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio Facebook paskyroje vyks tiesioginė pokalbio su filmų režisierėmis transliacija.

Virtualioje Klermono-Ferano trumpametražių filmų mugėje – prodiuserių delegacija, naujausi projektai ir filmai iš Lietuvos

Šiandien prasideda svarbiausias Europoje trumpųjų filmų industrijos renginys – 36-oji Klermono-Ferano trumpametražių filmų mugė. Kasmetinis renginys, sulaukiantis beveik 4 tūkst. tarptautinės kino industrijos atstovų iš 80-ies pasaulio šalių, šiemet programą perkėlė į virtualybę. Lietuvą šioje mugėje jau devintus metus iš eilės atstovauja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ kartu su partneriais  – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kino centru.

Šiųmetinėje virtualioje Klermono-Ferano mugėje dalyvauja gausi Lietuvos delegacija: aktyvios trumpųjų filmų prodiuserės Viktorija Seniut („Viktoria Films“), Brigita Beniušytė („M-films“), Akvilė Bliujūtė-Janušė („Meinart studio“), Veronika Cicėnaitė ir režisierė Jorė Janavičiūtė, taip pat „Lithuanian Shorts“ agentūros vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė kartu su projektų vadove Gabriele Cegialyte. Dalyvavimas mugėje yra itin reikšmingas lietuviškai kino sklaidai ir šalies vardo garsinimui. Tai išskirtinė proga pristatyti naujausius filmus ir šalies talentus tokiam dideliam trumpametražių filmų industrijos atstovų skaičiui ar sudaryti filmų pardavimų, platinimo sandorius su didžiausių Europos televizijų programų sudarytojais, festivalių programų sudarytojais,  platintojais ir pardavimų agentais. 

Kasmet mugės metu vyksta ne tik individualūs industrijos atstovų susitikimai, tačiau ir industrijai skirti renginiai. Trečiadienį, vasario 3 d., „Lithuanian Shorts“ kartu su partneriais Latvijoje ir Estijoje rengs specialų pranešimą „Small but strong. Baltic shorts on the big stage“, kurio transliacija vyks oficialioje mugės platformoje www.shortfilmwire.com. Paskutinių metų Baltijos šalių kino kūrėjų ir jų darbų pasiekimai kino festivaliuose patvirtina, kad nors regionas ir nedidelis, tačiau turi didelį kūrybinį potencialą. Pranešime bus apžvelgta Baltijos šalių trumpametražių filmų industrija, svarbiausi faktai ir skaičiai, atvejų analizė, kurioje bus nagrinėjami naujausi Baltijos šalių trumpametražiai filmai ir sėkmės istorijos. Pranešėjai: Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė, Anna Zača (Latvijos animacijos asociacija, Rygos tarptautinis kino festivalis) ir Laurence Boyce (Talino tarptautinis kino festivalis „Black Nights”, trumpametražių filmų sekcija PÖFF Shorts).

Klermono-Ferano mugės metu vyksta ir vienas pagrindinių trumpametražių filmų koprodukcijos forumų Europoje – „Euro Connection“. Tarp 13-os pristatomų projektų ir „Lithuanian Shorts“ rengiamo Baltijos šalių trumpametražių filmų pristatymo forumo „Baltic Pitching Forum 2020“ nugalėtojas – estų trumpametražio filmo projektas „Skin of a Mandarin“ (rež. Jaanika Arum, prod. Tiina Savi). 

Mugėje kasmet pristatomas naujausių lietuviškų trumpametražių filmų katalogas, kuris šiemet tapo virtualia duomenų baze. „Lithuanian Shorts 2020-2021“ rinktinėje – 30 lietuvių kino kūrėjų darbų, iš kurių dalis – baigti ir jau pasirengę festivalinėms kelionėms filmai, bei keli – baigiamųjų darbų etape esantys filmų projektai. Kino industrijos atstovai taip pat galės pamatyti specialią 12-os naujausių lietuviškų filmų kolekciją, prieinamą mugės videotekoje. 

Prancūzijoje rengiama mugė yra didžiausio pasaulyje trumpametražių filmų festivalio – Klermono-Ferano – dalis. Šiemet prestižinio festivalio tarptautinėje konkursinėje programoje tarp 78 trumpametražių filmų – ir Lietuvos vardas. Festivalyje dėl geriausiojo titulo varžosi Lauryno Bareišos trumpametražis vaidybinis filmas „Atkūrimas“ (prod. Klementina Remeikaitė, „Afterschool“). Filmas, kurio pasaulinė premjera įvyko praėjusių metų Berlinalėje, spėjo apkeliauti keliasdešimt kino festivalių bei pelnyti žiūrovų, kritikų ir žiuri simpatijas. Prieš dvi savaites filmas laimėjo geriausio lietuviško trumpametražio filmo apdovanojimą 14-ajame Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje.

Mugės metu „Lithuanian Shorts“ agentūra dalyvauja kasmetiniuose susitikimuose su trumpametražių filmų organizacijas vienijančiu tinklu „Short Circuit“, pasaulio trumpametražių filmų festivalius vienijančios organizacijos „Short Film Conference“ generalinėje asamblėjoje, Skandinavijos ir Baltijos šalių trumpametražių filmų festivalių tinklu, Baltijos šalių partneriais. Taip pat planuojami individualūs susitikimai su Kanų, Lokarno, Oberhauseno, „La Guarimba”, „Nordisk Panorama” festivalių atstovais ir programų sudarytojais.

36-oji Klermono-Ferano trumpametražių filmų mugė vyks vasario 1-5 d.
Daugiau informacijos apie mugės programą ir lietuvių delegacijos nares – čia.

Lietuvių darbai Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje: augti sovietiniuose daugiabučiuose ir atitikti vyriškumo normas

Ką reiškia augti sovietinių daugiabučių blokuose ar bandyti atitikti tradicinio vyriškumo normas? Jaunieji lietuvių kino kūrėjai svarsto, kaip jų karta auga ir gyvena nepriklausomoje Lietuvoje. Sausio 14–19 d. virtualioje erdvėje vyksiančio Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio nacionalinėje konkursinėje programoje varžosi 11 naujausių lietuviškų filmų, tarp kurių – Jono Juškaičio „Šaknys“ ir Petro Kuneikos „Sutrikimas“ premjeros.

 

Ką apie mus gali papasakoti plaukai?

Jono Juškaičio debiutinis animacinis filmas „Šaknys“ pasakoja apie nepriklausomoje Lietuvoje augančius paauglius, gyvenančius sovietmečiu pastatytuose pilkuose daugiabučiuose. Didžiąją gyvenimo dalį pragyvenus Vilniaus senamiestyje, režisieriui ši idėja kilo persikrausčius studijuoti į Angliją. „Kai gyvenau Londone, pirmą kartą po senamiesčio išsikrausčiau į blokinį rajoną, kuris buvo labai pilkas. Man tai buvo tokia įspūdinga patirtis. Tuo metu mačiau daug vaikų, todėl buvo įdomu pagalvoti, kaip jie jaučiasi ir auga. Aš iš dalies kaip ir nežinau, ką tai reiškia, bet turiu kultūrinį kontekstą, todėl norėjau pasvajoti, pagalvoti, tuo pačiu paklausinėti, kaip auga žmogus tarp tų didžiųjų blokų“, – apie filmo idėją pasakojo režisierius.

Pats Jonas pripažįsta, kad jo patirtis Londone jam nesuteikė teigiamų emocijų. „Aš nekenčiau gyventi tokiuose blokuose. Gyvenau pailgame 500 butų bloke. Ten viską girdi ir jautiesi lyg kokiame karavane. Viskas gaudžia per koridorius, girdi viską už sienų, priešais griauna kažkokį namą. Toks buvo gyvenimas Londone, tačiau patys daugiabučiai labai panašūs į Vilniaus. Kai kalbėjau su vaikais, stengiausi išsiaiškinti, kaip jie jautėsi gyvendami tuose blokuose. Kai juose užaugi, nelabai į tai kreipi dėmesį. Kai kuriems tai visiškai netrukdo patirti vaikystės ir džiaugtis. Nors iš pokalbio supranti, kad žaidimų aikštelės – 40 metų senumo, bet jie pamiršta tą aplinką ir gyvena savo fantazijų pasaulyje.“

Animacinė istorija pradedama paauglių pasakojimais apie jų plaukus – apie kuriuos beaugant dauguma aplinkinių turi įvairią nuomonę. Tai buvo viena iš priežasčių, paskatinusių režisierių filmą vystyti per šią temą. „Plaukai yra intymus dalykas. Ypač vaikams. Tai priklauso nuo jų pačių ar jų tėvų. Jie arba visiškai apie tai negalvoja, arba kaip tik labai sureikšmina. Lyg ir atrodo, kad tai yra tavo plaukai, bet labai daug žmonių apie juos turi nuomonę. Todėl buvo įdomu pasvarstyti, kaip jie patys nori atrodyti prieš kitus žmones.“

Filmui režisierius apklausė apie dvidešimt 7–14 m. vaikų, iš kurių kūriniui buvo atrinkti aštuoni. Jų jis ieškojo per pažįstamus ar draugų draugus, su kai kuriais bendravo pirmą kartą. „Bandžiau su jais bendrauti natūraliai palaikydamas pokalbį, nesistengiau, kad tai būtų atsakymai į mano klausimus. Norėjau, kad jie man papasakotų savo vaikystės prisiminimus ar ką nors iš savo aplinkos. Toks būdas jiems leido pradėti šnekėti ir beveik visi turėjo ką pasakyti šia tema. Atrodo, kad kiekvienas ten augantis žmogus turi savo nuomonę, prisiminimus, kuriais gali pasidalinti. Kartais gal net buvo keista, kad septynmetė man laisvai pasakoja apie savo dienas, aplinką ir jausmus“, – apie bendravimą su vaikais pasakojo J. Juškaitis.

Baigęs filmo montažo studijas Londono menų universitete, režisierius savo debiutiniam filmui norėjo išbandyti animaciją, kurią kūrė kartu su savo broliu Matu. „Animacija į šią formą atėjo gan keistai. Tai buvo formatas, kurį man norėjosi išbandyti, tuo pačiu tai buvo įdomu ir mano broliui. Kadangi jis piešia, aš jo paklausiau, ar nenorėtų padaryti animacinio filmo ir jis su entuziazmu visa tai priėmė. Nors jis suprato, kad kiekvieną kadrą reikės piešti ranka. O man buvo visai įdomu į animaciją integruoti fotokoliažus. Tikėjau, kad jie pagyvins pačią formą ir tai nebus tik animacija. Tad čia yra pirmas mano ir brolio bandymas“, – pasakojo režisierius, rudenį pradėjęs vystyti jau antrąjį animacinį filmą.

 

Būti vyru šiuolaikiniame pasaulyje

2014 m. baigęs kino vaidybos bakalauro studijas, Petras Kuneika praėjusiais metais apsigynė kino režisūros magistrą. Jo baigiamasis darbas „Sutrikimas“ pristatomas antroje nacionalinėje konkursinėje programoje. Pasakodamas apie profesinės krypties posūkį, režisierius teigė visada norėjęs išbandyti šią sritį. „Visada turėjau norą režisuoti, net ir vaidybos studijų metais mėginau teatrinius pastatymus. Jau baigęs bakalaurą žinojau, kad norėsiu bandyti režisuoti. O tarpas atsirado, nes buvo kitų veiklų ar projektų ir vis nenufilmuodavau stojamojo filmo. Taip pat kursą renka kas du metus. Vis atidėdavau ir kai galiausiai susiruošiau, tuomet ir stojau. Režisuoti norėjau nuo pat pradžių, negaliu racionaliai paaiškinti, kaip jis atsirado. Jis buvo visada šalia vaidybos.“

Per dvejus studijų metus kine įgijęs patirties, P. Kuneika norėtų šią patirtį sujungti su teatru ir panaudoti tai savo kino kalbos kūrimui. „Dabar, pasimokęs kino, norėčiau pamiksuoti. Pradedu jausti, kad mane traukia kinas, kuris nėra visiškai buitinis gyvenimo atkartojimas, o su vaizduote, lyg teatriniai pastatymai.“

Vaidybiniame filme „Sutrikimas“ niekuo neišsiskiriantis Danielius bando suvokti savo paskirtį visuomenėje ir santykiuose, pasitelkdamas ankstesnių kartų vyriškumo mitus. Tai jį priverčia patekti į vis absurdiškesnes situacijas. „Dabar bent jau mano burbule yra labai populiaru kalbėti apie galią socialiniuose sluoksniuose, tarp socialinių grupių. Ji yra vertinama gan įprastai, tarsi galios pozicijos visiems jau seniai aiškios ir žinomos. Bet man atrodo, kad jos jau yra stipriai pasikeitusios. Tos, prieš kurias dabar kovojama, jau seniai yra praradusios galią ir jas keičia naujos. Aš norėjau tą galią apversti iš kitos perspektyvos. Net nežinojau, kas gausis ir dėl to man buvo smalsu kurti šį filmą – kaip žmonės jį matys, ką pastebės“, – režisierius pasakojo apie temos pasirinkimą.

Filme pagrindinis veikėjas, kurį vaidina aktorius Karolis Legenis, yra apsuptas stiprių moterų – savo merginos Gabrės ir jos motinos. Jų vaidmenis atliko „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota teatro aktorė Kamilė Petruškevičiūtė ir iš JAV po ilgo laiko grįžusi bei į aktorystę vėl pasukusi Dainora Olson. Tarp šių trijų veikėjų pasitaiko vis labiau absurdiškų situacijų. Kalbėdamas apie scenarijų, P. Kuneika teigė, kad nežino, ar tai galima vadinti humoru, greičiau – tam tikra ironija. „Labai sunku į tai žiūrėti sentimentaliai ar dramatiškai.“

Tačiau pats režisierius mano, kad tradicinio vyro terminas – toks, kaip jis buvo suprantamas iki šiol – jau nebeturi prasmės. „Manau, kad dabar viskas labai pasikeitę ir tas tradicinio vyriškumo terminas nebeturi prasmės. Jis galbūt egzistuoja vyresniojo amžiaus grupėse, tačiau tarp jaunimo ar aukštosiose mokyklose, atrodo, to jau nebėra arba kažkaip transformavosi. Augdamas aš neturėjau kažkokių įpareigojimų – aplinkoje, kurioje buvau auginamas, išvis nebuvo jokių stereotipų.“

Šiuos ir kitus Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio filmus sausio 14–19 dienomis galite išvysti „ŽMONĖS Cinema“„Telia“ ir „Skalvijos“ namų kino platformose.

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio filmai

Sekmadienio vakarą Vilniaus trumpųjų filmų festivalio virtualioje apdovanojimų ceremonijoje tarptautinė žiuri paskelbė trumpuosius filmus – nugalėtojus. Tarptautinėje ir nacionalinėje programose šiemet varžėsi 44 filmai iš viso pasaulio ir Lietuvos. Paskelbus geriausiuosius, festivalis toliau tęsiasi iki sausio 19 d., o jį papildo speciali nugalėtojų programa, namų kino platformose besisuksianti dar ilgiau – iki sausio 24–osios.

Geriausiu 14–ojo festivalio vaidybiniu trumpuoju filmu žiuri paskelbė režisierės Marianos Saffon kūrinį „Tarp tavęs ir Milagros“ (rodomas festivalio programoje „Galva į sieną“). „Filmas jautriai ir įtaigiai užfiksuoja puikiai vaidinančią jauną pagrindinę veikėją jos paauglystės viršūnėje. Visą šio pasakojimo svorį sudaro vien jos vidinis pasaulis ir reakcijos į nedideles asmenines neteisybes, prieštaraujančias ją supančiai ekonominei nelygybei ir sudėtingai realybei – tai puikiai perteikia artėjančio brendimo trivialumą ir intensyvumą vienu metu. Už šią įžvalgią, įtikinančią ir nuostabią istoriją scenarijaus autoriai ir režisierė nusipelno pagyrų“, – virtualios apdovanojimų ceremonijos metu sakė žiuri nariai.

Geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą pelnė režisierių Carlos Simón ir Domingos Sotomayor filmas „Korespondencija“ (programa „Artumo beieškant“). „Gražūs ir poetiški dviejų kino kūrėjų apmąstymai apie kiną, šeimą, paveldėjimą ir motinystę vyksta politinės suirutės fone. Šis kantrus ir intymus dviejų menininkių dialogas mums leidžia išvysti, kaip jos formuoja viena kitos kūrybą. Prasmingas ir nesenstantis pokalbis“, – susižavėjimo neslėpė 14–ojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio žiuri.

Režisieriaus Adrieno Mérigeau trumpasis filmas „Genius Loci“ (rodomas programoje „Galva į sieną“) buvo pripažintas geriausiu festivalio animaciniu filmu. „Savo užburiančia animacija režisierius erdvės sampratą valdo su tokiu meistriškumu, kokį retai galima išvysti. Tvirtai ausdamas pasakojimo ir vaizdų sluoksnius, jis mus veda į gluminančią, bet nepaprastai įtraukiančią kelionę į sudėtingą veikėjos pasąmonę ir paverčia mus jos išlaisvinančios transformacijos liudininkais“, – skelbdami nugalėtoją sakė žiuri nariai.

Geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu šiemet tapo Lauryno Bareišos „Atkūrimas“ (galima pamatyti pirmojoje nacionalinėje festivalio programoje). „Meistriškas ir įtraukiantis pasakojimas, komentuojantis vyriškumą ir lyčių vaidmenis, su makro ir mikro agresijomis ir juodąja komedija, pasirodančia netikėtame filmo naratyvo posūkyje. Pažįstamos, bet subtilios išraiškos, taupūs, bet daug atskleidžiantys dialogai įrodo, kad jaunas režisierius yra įvaldęs žanrą ir filme vaidinančius aktorius“, – sakė tarptautinės žiuri nariai.

Specialiojo žiuri paminėjimo šiemet nusipelnė net du – lietuvių ir rusų kūrėjų – filmai. Alexo Evstigneevo filmas „Auksinės sagos“ (programoje „Ne fake news“) komisijos pagyrų nusipelnė už drąsą ir jautrumą: „Šis filmas jautriai kviečia įsivaizduoti jo jaunų veikėjų pasaulį. Čia be baimės rodoma, kokį destruktyvų poveikį Rusijos valdžia daro savo jaunimui ir jų emocijoms.“ 

Specialųjį žiuri paminėjimą taip pat gavo Vytauto Katkaus „Kolektyviniai sodai“ (rodoma antrojoje nacionalinėje programoje): „Tingią vasaros dieną vykstanti istorija apie karstelėjusius tėvo ir sūnaus santykius pasakoja apie autoritetus, krizę ir lūkesčius, kurie niekuomet nebus išpildyti“, – per apdovanojimų ceremoniją sakė  žiuri nariai.

Šiemetinio Vilniaus trumpųjų filmų festivalio konkursinių programų filmus stebėjo ir vertino tarptautinė žiuri: Glazgo trumpametražių filmų festivalio vadovė Sanne Jehoul, animacijos prodiuserė iš Lenkijos Zofia Jaroszuk ir Europos kino akademijos apdovanojimui nominuotas lietuvių kino režisierius ir scenaristas Jurgis Matulevičius.

14–asis Vilniaus tarptautinio trumpųjų festivalis vyksta iki sausio 19 d., o nuo sekmadienio jį papildo speciali festivalio nugalėtojų programa, sudaryta iš 4 nugalėjusių filmų. Festivalio programas galima žiūrėti „ŽMONĖS Cinema“„Telia“ ir „Skalvijos“ namų kino platformose, o programą „Europos istorijos“ – LRT mediatekoje.

 

Apie Vilniaus tarptautinį trumpųjų filmų festivalį

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis yra vienas didžiausių išskirtinai tik trumpametražius filmus rodančių festivalių Baltijos šalyse. 2006 metais įkurtas festivalis tapo vienu iš nedaugelio kino renginių Lietuvoje, kuriame galima pamatyti tokią plačią naujausių trumpametražių filmų programą iš viso pasaulio. Festivalis kasmet žiūrovams pristato keliolika programų, kuriose rodoma beveik pusšimtis stipriausių pastaraisiais metais sukurtų darbų. Jį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

Jaunųjų lietuvių kino kūrėjų filmai ragina įsiklausyti į save

Kaip išmokti gyventi vienatvėje? Ar galvoje girdimi balsai yra kančia, ar palaiminimas? Atsakymų į šiuos klausimus ieško jaunieji lietuvių kino kūrėjai, kuriuos domina savęs paieškos ir noras destigmatizuoti psichines ligas parodant, kad būti kitokiu nėra blogai. 2021 m. sausio 14–19 d. virtualioje erdvėje vyksiančio Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio nacionalinėje konkursinėje programoje varžysis 11 naujausių lietuviškų filmų, tarp kurių – ir Karolinos Nadzeikaitės „AMMU“ bei Elvinos Nevardauskaitės ir Davido Heinemanno „Atskirti balsai“.

Išmokti gyventi vienatvėje

Antroje nacionalinėje konkursinėje programoje pristatomas K.Nadzeikaitės vaidybinis filmas „AMMU“ pasakoja apie jauną merginą Alex, kuri po dar vieno skaudaus išsiskyrimo užsirašo į įstaigą, kurioje žmonės yra mokomi gyventi vienatvėje. Tai – antrasis režisierės filmas, besivaržantis konkursinėje festivalio programoje. Praėjusiais metais festivalyje buvo rodomas jos pagal Jaroslavo Melniko apysaką pastatytas vaidybinis filmas „A.A.A.“

„AMMU“ – baigiamasis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kino režisūros bakalauro studijų darbas, kuriam scenarijų Karolina rašė kartu su scenariste Dovile Katiliūte: „Kadangi šis filmas yra mano bakalauro baigiamasis, mintyse turėjau daug temų, kurios man galvoje niekaip nesusisiejo į vieną. Mes su Dovile vis susitikdavome pakalbėti, bet nerasdavome, apie ką iš tiesų aš noriu kurti. Galų gale parašiau trumpą prozos, kelių puslapių kūrinį, kurį sudėjome į scenarijų“, – pasakojo režisierė.

Filme Alex savo noru atsigula į kliniką, kurioje tikisi išmokti būti viena. Vieno iš mokymų etapo metu, Alex yra supažindinama su jauna įstaigos darbuotoja vardu Kaste, su kuria užmezga artimą ryšį. Tačiau mergina nėra įspėjama, kad mokymų esmė yra netikėtai ir stipriai išugdyti gebėjimą būti vienam. „Čia labai paprasta ir nuvalkiota mintis – mes gimstam ir mirštam vieni. Mano nuomone, gyvenime yra labai daug triukšmo. Ši tema man gimė dėl artėjančio karantino, taip pat ir iš asmeninės patirties. Esu apsupta žmonių, tačiau kai lieku viena, atsiranda daug keistų ir sudėtingų jausmų. Sunku įsiklausyti į save. Man pasirodė visai įdomu, kad atsirastų kažkokios įstaigos, kurios mokytų gyventi ir išpildyti save vienatvėje. Nesakau, jog tai yra geras ar siektinas dalykas, bet tai yra galimybė“, – apie filmo temą ir vienatvę kalbėjo K.Nadzeikaitė.

„AMMU“ veiksmas vyksta netolimoje ateityje. Toks sprendimas, pasak režisierės, leido lengviau kurti norimą pasaulį. Jis filme panašus „į tą, kuriame gyvename, tačiau turi savas, nepažintas taisykles. Man tai yra įdomus dalykas, lyg magiškojo realizmo niuansas.“ Yorgos Lanthimos „Omaro“ ir Spike Jonze „Ji“ įkvėptame kūrinyje pagrindinė veikėja dėl pasirinkimo gydytis klinikoje sulaukia motinos priekaištų, kuri aplinkiniams meluoja, kad jos dukra guli ligoninėje. Paklausta, ar ji galvoja, kad ir ateityje slėpsime psichologines ar su psichika susijusias problemas, režisierė teigė, jog niekada apie tai negalvojo, bet mano, kad taip. „Atsiras kitų problemų, apie kurias galbūt dabar net nešnekam, tačiau jos bus tokios pat opios. Visą laiką bus visokių žmonių, todėl išliks vienokių ar kitokių problemų.“

Vasarą nufilmuotame filme kliniką nuspręsta atkurti Bernardinų bažnyčios koridoriuose bei Sapiegų parke. Iš pradžių kūrinys turėjo būti filmuojamas spalvotai, tačiau galiausiai pasirinkta jį daryti nespalvotą. „Kai pradėjome ieškoti lokacijų, kadangi turėjome mintį apie fikcinę ateitį, supratau, kad spalvos niekaip neveiks. Tai buvo per daug skirtingos lokacijos. Visa klinika gavosi kaip Frankenšteinas, todėl galų gale nusprendėme išimti spalvas ir taip viską apjungti“, – apie vizualinius sprendimus pasakojo K.Nadzeikaitė.

Tačiau ką reiškia „AMMU“? „Man sunkiai sekasi su filmų pavadinimais. Sunku sugalvoti kažkokį žodį, kuris po kelių savaičių man skambėtų nenuvalkiotai, todėl man patinka šifruoti. „AMMU“ man turi savo reikšmę, tačiau niekada jos niekam nepasakoju“, – apie pavadinimo reikšmę pasakojo režisierė.

 

Etiška dokumentika

Apie kitokį mokymąsi gyventi su savimi pasakoja pirmoje nacionalinėje konkursinėje programoje rodomas režisierių dueto Elvinos Nevardauskaitės ir Davido Heinemanno dokumentinis filmas „Atskirti balsai“. Kartu įkūrę studiją „Broken Island Films“, jie savo kūryboje gilinasi į žmogaus suvokimo ribas, ypač – vidinius žmonių išgyvenimus. „Kaip pasakė vienas iš mūsų filmo veikėjų: iš išorės tai atrodo kaip psichinė liga, o iš vidaus – kaip dvasinė kelionė. Mus patraukė noras suvokti, kas slypi jų viduje. Nesinorėjo stigmatizuoti, o pažvelgti empatiškai į šią temą“, – teigė viena iš filmo režisierių E. Nevardauskaitė.

Filmo „Atskirti balsai“ trys pagrindiniai veikėjai dalinasi prisiminimais, kaip pirmą kartą pradėjo girdėti balsus. Į šią kelionę abu kūrėjai pasileido prieš daugiau nei ketverius metus, kuomet tik pradėjo ieškoti savo filmui žmonių, gyvenančių su šia patirtimi. „Pirmiausiai ieškojome per asmeninius kontaktus. Bandėme surasti per pažįstamus, dalinausi savo „Facebook“ paskyroje. Po to atsirado psichologė, kuri rekomendavo kreiptis į vieną iš savo buvusių pacientų. Norėjome, kad tie žmonės liktų neatpažinti, jog jie galėtų jaustis saugiai. Todėl tik įrašinėjome jų balsus. Iš viso buvome įsirašę keturis pašnekovus, tačiau supratome, kad tik trys iš jų yra mums tinkami. Pokalbio metu paaiškėjo, kad vienas asmuo labiau įsivaizduoja, kad girdi balsus“, – apie filmo pradžią pasakojo režisierė.

Surinkę keturių valandų trukmės pasakojimus, režisieriai rinkosi istorijas, kurias galėtų perkelti į ekraną. Norėdami išsaugoti kalbančiųjų tapatybes paslaptyje, jie ieškojo tinkamos formos perteikti šių asmenų išgyvenimus. „Mūsų intencija niekada nebuvo rodyti tikrus veidus, atskleisti jų tapatybes. Bandėme įvairius būdus. Iš tiesų buvome nufilmavę visai kitokia forma. Norėjome atskleisti būseną per skirtingas lokacijas, simbolius, vietas, bet supratome, jog trūksta žmogiško aspekto ir neradome sąsajos su išoriniais simboliais. Tada supratome, kad reikia tuos balsus įkūnyti“, – apie vizualines filmo paieškas kalbėjo E. Nevardauskaitė.

Kino kalbą jiems padėjo atrasti judviejų kartu nufilmuotas antrasis filmas vaidybinis filmas „Nepalaidotas“, kuriame Severijos Janušauskaitės vaidinama veikėja po tėvo mirties pradeda girdėti balsus. „Atskirti balsai“ trijų veikėjų pasakojimus įkūnijo aktoriai Pranciškus Brazdžiūnas, Sergėjus Ivanovas ir Gintautė Rusteikaitė, kurie bandė atvaizduoti pasakojančiųjų būsenas. Filmo režisieriams buvo labai svarbu empatiškai pažvelgti į šį klausimą, kuris visuomenėje vis dar labai opus. „Mums buvo svarbu, kad visas procesas būtų etiškas ir niekam nepakenktume. Aš labai tikiuosi, kad filmas prisidės prie mažesnio stigmatizavimo. Vis dėl to, jie yra analitiškai puikiai funkcionuojantys asmenys. Jie suvokia, kas vyksta. Filme vienas veikėjas pasako, kad tuo metu tu tai išgyveni kaip realybę, bet po kiek laiko tu gali analitiškai atliepti istorijas ir suvokti, kad tai buvo netikra.“

Abu režisieriai, prieš pradėdami vystyti projektą, į šią temą ėjo be didelių išankstinių nusistatymų, tačiau kūrybinio proceso metu jie iš arčiau pamatė, kaip gyvena balsus girdintys žmonės, kuriems tai nebūtinai yra kančia. Vakarų šalyse tai vengiama vadinti liga, o labiau patirtimi (angl. experience), kadangi siekiama, kad asmenys lengviau integruotųsi į visuomenę. Patys kūrėjai taip pat nebandė šios būsenos vienaip ar kitaip apibrėžti. „Pradžioje mes galvojome, jog tie žmonės stipriai kenčia, tačiau taip nėra. O ar tai yra liga, ar kažkokia ypatinga galia, nediferencijavome. Davidas rašo disertaciją apie balsų girdėjimą, todėl šia tema turi labai stiprų teorinį pagrindą. Tačiau kai mes kuriame filmus, labiau kalbame iš emocinės, psichologinės analizės. Niekada per daug nekišame teorijos, nes norime, kad kūrinys būtų autentiškas ir intuityvus. Siekiame, kad tai būtų meninis projektas, o ne koks nors mokslinis eksperimentas. Todėl iš pradžių stengėmės neužsifiksuoti ties tuo, kas tai yra. Pasikalbėsim, pasidarysim įrašus, o po to perteiksim, kaip mes jaučiame. Mes ir pajutome, kad tai yra patirtis. Tie žmonės pasirodė labai įdomūs, analitiški, kūrybingi ir kaip jie puikiai suvokia savo situaciją. Man pasirodė neįtikėtina, kaip aš anksčiau galėjau bet kokiu būdu diskriminuoti žmogų, turintį tokią patirtį“, – teigė režisierė.

Šiuos ir kitus Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio filmus sausio 14–19 dienomis galėsite išvysti  „ŽMONĖS Cinema“„Telia“ ir „Skalvijos“ namų kino platformose.