Festivalio prodiuserė Gabrielė Cegialytė: festivalis, kaip ir kino filmas, yra bendras komandos darbo vaisius

Stebint jaunosios kartos festivalio prodiuserę Gabrielę Cegialytę greitai supranti, kad ji tiesiog dega aistra kinui, o klausant įspūdžių iš skirtingų tarptautinių kino renginių – ir pats mintimis pradedi planuoti kelionę į vieną iš jų. Kitą savaitę – toli keliauti nereikės. Artėjant vienam didžiausių trumpųjų filmų renginių šalyje, 13-ajam Vilniaus tarptautiniam trumpųjų filmų festivaliui, G. Cegialytė atskleidė organizacinę renginio pusę ir su didele meile papasakojo, ką kartu su komanda kruopščiai rinko skirtingo amžiaus ir pomėgių žiūrovams.

– Ar galite trumpai papasakoti apie savo pažintį su trumpametražiais filmais ir kelią iki vieno pagrindinių Baltijos šalyse trumpųjų filmų festivalio organizacijos?

Pažintį pradėjau dar studijuodama, kuomet prodiuserė Marija Razgutė, viena iš lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ įkūrėjų ir Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio meno vadovė, mano kursui dėstė kino prodiusavimo paskaitą. Būtent po pažinties su Marija nusprendžiau atlikti praktiką šioje agentūroje ir pataikiau į  10-ojo festivalio organizavimo įkarštį. Vos tik baigusi Kūrybos komunikacijos bakalauro studijas Vilniaus universitete 2016 m., pradėjau dirbti agentūroje ir taip savaime tapau festivalio dalimi. O visa kita, kaip sakoma, istorija. (šypsosi)

– Komanda nėra didelė, tad tikiu, kad tenka prisiliesti prie įvairių sričių rengiant festivalį – kas labiausiai traukia ir įdomu, o kuri organizavimo dalis – būtina, bet verčiau išvengtumėte?

Man žaviausia, kad festivalis, kaip ir kino filmas, yra bendras komandos darbo vaisius, kiekvieno indėlis yra svarbus ir reikalingas. Paskutinius porą metų einu festivalio prodiuserės pareigas, tad kartu su festivalio vadove Rimante Daugėlaite-Cegelskiene prisiliečiame prie visų organizacinių pusių, nuo paraiškų rašymo festivalio finansavimui gauti, festivalio atstovavimo užsienio kino renginiuose, filmų programų sudarymo, iki vizualinio identiteto kūrimo, partnerių paieškų ir bendravimo su kūrėjais. Labai įdomu kurti naują festivalio įvaizdį ir programą, tarsi lipdytum festivalį iš molio (filmų), ir dažytum pasirinktomis spalvomis (vizualinis identitetas, tematika, papildomi renginiai, erdvės). Gyvybiškai būtina, tačiau ne tokia patraukli dalis – paraiškų ir ataskaitų rašymas, tačiau net ir tai darydama atrandu vietų, kuo galima pasidžiaugti, iš ko – pasimokyti.

– Ar galėtumėte įvardinti sau labiausiai patinkantį momentą festivalio metu (prieš jį ar po jo)? Man, pavyzdžiui, yra tas momentas, kai renkasi žiūrovai, būriuojasi fojė, jie kažko tikisi, bet dar nežino, kas jų laukia – o tu žinai, kad jie tuoj tuoj pamatys pasirodymą, kuris palies, sužavės, nustebins…

Mane visuomet džiugina matyti žmonių įsitraukimą į festivalį, ar tai būtų žiūrovai, ar organizatorių komanda, ar partneriai. Mėgstu stebėti žmones kino salėse, išgirsti jų diskusijas ir rekomendacijas po seansų. Stengiuosi visada sudalyvauti seansuose vaikams, be galo žavu sekti (ir klausytis) jų reakcijų į istorijas, rodomas ekrane – kiek nuoširdumo, emocijų ir įsitraukimo! To linkėčiau ir vyresniems žiūrovams. (šypsosi)

Vienas laukiamiausių renginių – festivalio atidarymas, kuris duoda toną visam likusiam festivaliui. Po atidarymo viskas pradeda lėkti žaibišku greičiu ir nespėjus nė mirktelėti ateina pabaiga.

– Ar dažnai tenka vykti į kolegų organizuojamus  tarptautinius festivalius užsienyje? Galbūt galėtumėte įvardinti didžiausius ar svarbiausius jų? Ką keliaujantiems kino mėgėjams, ne profesionalams, galėtumėte rekomenduoti aplankyti? 

Kasmet vykstu į 5-6 „Lithuanian Shorts“ agentūros partnerių rengiamus festivalius Europoje. Džiugu, jog partnerių skaičius kasmet auga, tad šiemet nusimato dar daugiau kelionių. Pats svarbiausias mūsų kaip agentūros vizitas – Klermono-Ferano tarptautinis trumpametražių filmų festivalis Prancūzijoje. Tai – didžiausias ir reikšmingiausias tik trumpametražius filmus pristatantis kino renginys pasaulyje, į kurį suplaukia svarbiausi kino industrijos atstovai, filmų kūrėjai, studentai ir kino mylėtojai. Festivalio metu vykstančioje mugėje „Lithuanian Shorts“ jau nuo 2012 m. pristato šalies kino industriją, naujausius trumpametražius filmus ir jų kūrėjus. Kiekvienam trumpo metro kūrėjui rekomenduoju bent karą apsilankyti šiame festivalyje ir pamatyti, koks svarbus ir įvairialypis yra trumpas kinas.

Kino mėgėjams pirmiausiai siūlau apsilankyti kaimyninių šalių festivaliuose – Talino tarptautiniame kino festivalyje „Black Nights“, Rygos tarptautiniame kino festivalyje, Lenkijos mieste Poznanėje vykstančiame trumpųjų filmų festivalyje „Short Waves“. Šie festivaliai ne tokie masiški, kaip Berlyno ar Kanų, tačiau juose pristatomos stiprios filmų programos, tad pradedantiesiems festivalių lankytojams – pats tas!

Mėgstantiems tolimesnius maršrutus – užsukite į Tamperės kino festivalį Suomijoje, Odensės kino festivalį Danijoje, mane sužavėjo šių festivalių programos bei renginių organizacija (Odensės festivalio seansai – nemokami!).

Mano 2020 m. tikslas – apsilankyti Europos pietuose esančiuose festivaliuose, tad gal pasimatysime La Guarimba ar Concorto filmų festivaliuose Italijoje!

– Festivalių metu pristatoma daug filmų ir papildomų renginių, susitikimų ir diskusijų – kaip pasiruošti ir „išgyventi“ šį maratoną? Galbūt turite savo patarimų, kaip turėti kokybišką laiką?

Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio privalumas, kad jo programa trumpa ir kompaktiška, tad maratonas turėtų būti malonus ir nevarginantis. Vilniuje kiekvieną programą rodysime po du, tris kartus, tad patiems didžiausiems sinefilams turėtų pavykti aplankyti daugumą seansų. Aš pati stengiuosi vadovautis taisykle, jog geriau kokybė, nei kiekybė.

– Festivalių, nesvarbu kino, muzikos, teatro ar šokio, išskirtinumas – šventė kuriama šalia pagrindinių renginių. Tai susitikimai su autoriais, seminarai ar vakarėliai. Kaip manote, kokie dar šventiniai akcentai, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį žiūrovai, kad pasisemtų festivalio nuotaikos?

Labiausiai festivalio nuotaika užsikrečiu bendraudama su organizatoriais ir svečiais. Tad nepraleiskite progos susipažinti su kino kūrėjais iš Lietuvos ir kitų šalių, kurie atvyks į mūsų festivalį! Festivalio tvarkaraštyje pažymėjome seansus, kuriuose bus galima sutikti filmų autorius ir išgirsti jų kūrybines istorijas. Tam, kad festivalį pajustumėte visu kūnu, kviečiu apsilankyti kuo įvairesniuose renginiuose – ir kino seansuose, ir kūrybinėse dirbtuvėse, ir festivalio bare.

– 13-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis paruošė plačią filmų programų ir renginių pasiūlą. Ko jūs pati labiausiai laukiate ir ko rekomenduotumėte nepraleisti lankytojams?

Prisipažinsiu, šiuo atveju jaučiuosi kaip mama, kalbėdama apie mėgstamiausią vaiką – labai sunku išskirti tik vieną seansą ar renginį, visi tokie artimi ir kruopščiai paruošti.

Rekomenduoju festivalio lankytojams pamatyti bent po vieną tarptautinę konkursinę programą. Šiemet filmus suskirstėme pagal temas į šešias programas, tad išsirinkti aktualiausią turėtų būti dar lengviau! Linkiu kiekvienam atrasti savo filmus ir savo herojus, ar tai būtų meilės kančias išgyvenantys, šeimos dramas slopinantys, jaunystės klaidas taisantys ar pasaulį už savo komforto ribų atrandantys veikėjai. Neturintiems daug laiko ir norintiems viską pamatyti vienu ypu – ateikite į Kino naktį. Joje bus rodoma didžioji dalis tarptautinės ir nacionalinės konkursinių programų filmų.

Šių metų specialios programos – tarsi vyšnaitės ant torto, patiks įvairaus amžiaus auditorijai.  Viena labiausiai lankomų festivalio programų skirta mažiausiems kino mylėtojams – „Animaciniai pasauliai vaikams“. Joje – 7 intriguojančios, žaismingos ir pamokančios istorijos, kurios sužavės ne tik jaunuosius žiūrovus, bet ir vyresnius jų šeimos narius. Programą paruošė vienas reikšmingiausių animacinių kino renginių pasaulyje – Ansi tarptautinis animacinių filmų festivalis Prancūzijoje. Tam, kad visi spėtų apsilankyti, rengiame net keturis seansus Vilniuje, bei po vieną Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje ir Ukmergėje.

Noriu išskirti ir siaubo filmų programą „Siaubingai baisios istorijos“. Jau seniai troškome į festivalį atvežti žanrinį kiną, tad labai džiaugiuosi, kad šiemet žiūrovai galės pamatyti net penkis „siaubekus“. Įspūdžiams sustiprinti padės mūsų partnerių „Neakivaizdinis Vilnius“ rengiama ekskursija „Vaiduokliškas Vilnius“. Aš esu ekskursijų mylėtoja, tad tikrai jos nepraleisiu!

Pati labai laukiu kūrybinių dirbtuvių apie socialinių medijų strategijas kultūros ir kino projektuose, kurias ves žurnalistas, socialinių medijų profesionalas, „TEDx“ konferencijų pranešėjas, kuris vadovauja vienam pagrindinių trumpųjų filmų festivalių Italijoje – La Guarimba Film Festival, Giulio Vita. Manau, visiems, prisilietusiems prie komunikacijos, ši tema – labai aktuali ir naudinga.

13-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis vyks sausio 16-19 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje ir Ukmergėje.

Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, remia Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, AVAKA.