Kas mes, iš kur ir kur mes einame? VTFF tarptautinė programa „Nežinoma kryptis“

Naujiena 2025-01-17

Autorė – Irina Jarec

Artėjančiame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje bus rodoma programa „Nežinoma kryptis“, jungianti penkis skirtingų šalių režisierių filmus. Juos visus sieja kelionės motyvas ir susitikimas su nežinomybe. Nors žanriškai artimiausi kelio filmams, ne visi kūriniai pasakoja apie fizinį judėjimą iš taško A į tašką B.

Programa prasideda spalvingu ir techniškai išradingu Nyderlandų režisierės Nienke Deutz animaciniu filmu „Stebuklas“. Jame prabangaus viešbučio aplinkoje, kur yra visko, ko tik panorėjus, pagrindinė herojė jaučia keistą tuštumą. Permatomo plastiko personažai tampa subtilia netikrumo ir skaidrumo metafora – visi yra šalia, bet malonumų gausoje neranda tikro ryšio. Tačiau užuot pasiduodama liūdesiui dėl vieno savo neišpildomo noro – turėti vaikų, herojė atranda ryšį su savimi.

Programai būdinga vaikų ir šeimos tema. Tai ryšku Rayane Mcirdi filme „Po saulės“, kuriame imigrantų iš Alžyro šeima keliauja automobiliu iš Prancūzijos į savo gimtąją šalį. Kelyje giminaičiai ir juokiasi, ir pykstasi, o vyresnioji dukra apmąsto santykį su tėvų kultūra ir savo tapatybę. Įdomu, kad lietuvių žiūrovams pavadinimas „Apres soleil“ gali skambėti kaip žaismingas „pa-saulis”. Kur gi yra tas paslaptingas ir trokštamas nuostabus pasaulis už horizonto? Galbūt vieniems keleiviams tai palikta tėvynė, o kitiems – kitokią ateitį žadantis svetimas kraštas.

Korėjiečių animacijos režisierės Joung Yumi minimalistinis animacinis filmas „Apskritimas“ – tarsi trumpa stotelė programos maršrute. Baltoje erdvėje pagrindinė herojė nupiešia ratą, kuris pamažu užsipildo ateinančiais žmonėmis. Tai subtili istorija apie asmeninį augimą ir gebėjimą paleisti. Nors čia stovime vienoje vietoje, nesikeičia rakursas, tik stebime ateinančius ir išeinančius personažus, šis filmas subtiliais simboliais užfiksuoja vidinę kelionę.

Filme „Nuotolis“ miestietė herojė ruošiasi keltis arčiau gamtos ir patenka į kaimą, primenantį jos vaikystės vietas. Tai Rumunijos režisierės Dana Rogoz debiutas.Vaizdingų peizažų ir siaubo elementų persmelktas filmas kalba apie atitrūkimą nuo šaknų ir socialinį bei psichologinį nuotolį. Lyg laiko mašina į Rumunijos kaimą atkeliavusios herojės susiduria su kaimiško gyvenimo grožiu ir pavojumi.

Programą užbaigia melancholiškas, bet vilties kupinas filmas „Kelyje“, tęsiantis vaikų ir tėvų santykių temą globalaus nerimo fone. Tai Kosovo režisieriaus Samir Karahoda trečiasis darbas, šiemet pristatytas Kanų kino festivalyje. Ilgi kadrai ir niūrios spalvos kuria ilgesio atmosferą, tačiau ironiškas požiūris į sudėtingą situaciją suteikia optimizmo. Tėvo ir sūnaus kelionės automobiliu po ištuštėjusius Kosovo kelius tikslas – atsiimti kino festivalio apdovanojimo. Tačiau tai, kad laimėjai, nereiškia, kad atsiimsi tai, kas tau priklauso, be muitinės kaštų.

Visus programos filmus jungia uždaros erdvės – kambarys, automobilis, apskritimas – ir globalizuoto pasaulio tema, kur tradiciniai ryšiai silpsta, o žmogiškieji santykiai tampa sudėtingesni. Tačiau per vaikų ir tėvų santykių prizmę atsiskleidžia trapios vilties žinutė – nors ateitis nežinoma, mes gebame prisitaikyti ir rasti save naujose teritorijose.

Tekstas parengtas kino kritikos mokymų programos „Shorts Critics 2024–2025“ metu.

 

„Shorts Critics“ – kino kritikos mokymų programa, skirta pradedantiesiems kino kritikams, žurnalistams ar kultūros komunikacijos lauke dirbantiems specialistams, kurie siekia gilinti žinias kino kritikos srityje, lavinti įgūdžius tekstų rašymo srityje, įgyti praktinius įgūdžius trumpametražio kino kritikoje. Kino kritikos mokymų programą „Shorts Critics“ organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.