Portugalijos kinas: tikrieji daiktų vardai

Posakis „vadinkime daiktus tikraisiais vardais“ skatina nebijoti kalbėti taip, kaip yra. Programos pavadinimas pasiskolintas Sophios de Mello 1977 m. knygos, kuri metaforine kalba demaskuoja politikų klaidas, padarytas iki knygos išleidimo – fašizmą ir kolonialistinį karą. Poetės kritika išsakoma aiškiai, be išvedžiojimų, su griežtu atsiribojimu nuo valdžios vykdomos politikos. Ši trumpų Portugalijos filmų programa remiasi ta pačia mintimi – atskleisti po paviršiumi glūdintį melą. Laikai dabar juk kiti – kitos ir politinės klaidos.

Filme „Percebes“ graži gamta bei tradicijos atsiduria pavojuje dėl negailestingos turistų traukos logikos ir pasimato iškreiptos tapatybės pasekmės. „2720“ suteikia kūną ir balsą tiems, kurie yra nematomi, stengiasi išlikti miesto paraštėse, bei atkakliai besipriešinančiai bendruomenei. „Įstabiuosiuose akmeninės mergelės nuotykiuose“ skulptūrai nubunda politinė sąžinė. O filme „Išganymas“ istorinės Europos politinės figūros nostalgiškai ir prieštaringai prisimena pagrindines praeities akimirkas, vis dar formuojančias mūsų dabartį, ir ieško išganymo už negailestingai atskleistas klaidas.

Kaip ir Sophios knygoje, šiuose filmuose daiktai vadinami tikraisiais vardais: atmintis, vargas, nelygybė, pasipriešinimas. Čia atmetama neutralumo iliuzija ir kinas tampa poetine erdve viešinimui bei politiniam diskursui. Kita vertus, čia taip pat pristatomi vieni reikšmingiausių autorių, pradėjusių kūrybinį kelią nuo trumpametražių filmų – visi jie yra 1993 m. įkurto festivalio „Curtas Vila do Conde“ laureatai, visiems laikams pakeitę portugalų kino veidą.

Programos sudarytojas – tarptautinio filmų festivalio „Curtas Vila do Conde“ vadovas Miguel Dias.

Trukmė: 82 min.
Cenzas: N-13