Specialiai Vilniui parengta neseniai suskaitmenintų šviesaus atminimo lietuvių autorinio kino kūrėjo, avangardinės grupės „IVTKYGYG“ bendraįkūrėjo, kultinės pogrindžio asmenybės Artūro Baryso 1972–1982 m. sukurtų ir ilgai lentynose dulkėjusių trumpų filmų peržiūra su žymių šiuolaikinių lietuvių kompozitorių specialiai sukurta ir 2022 m. įrašyta muzika. Niekur nerodytą, nesumontuotą filmuotą medžiagą, niekur nepatekusius kadrus, kino pareiškimus iš sovietmečio gūdumos papildo originalūs garso takeliai, sudaryti iš legendinės Baryso dingusios 20 a. pabaigos pop ir andergraundinės muzikos kolekcijos. Muzika, kuri, kaip ir filmai, trykšta aistringu, satyrišku nepaklusnumu fasadiniam Homo Sovieticus sustabarėjimui.
„Kinas kaip svajojimas, jo kūrimas kaip protestas“
Sausio 20 d., po seanso „Skalvijoje“ kviečiame į įvairiapusį pokalbį apie Artūro Baryso ideologiją sprogdinusius filmus, jo daugialypio ikipankiško „pasidaryk pats“ etoso mažiau žinomus aspektus bei kino kūrimą kaip protesto formą apskritai. Pokalbyje ir klausimų-atsakymų sesijoje dalyvauja programos sudarytojai Davidas Ellisas ir Lijana Jakovlena Siuchina, Artūro Baryso sūnus Vytis Barysas, režisierius Arturas Jevdokimovas ir rašytojas, muzikologas Robertas Kundrotas. Kuratoriai: David Ellis, Lijana Jakovlevna Siuchina
Apie Artūrą Barysą
Artūras Barysas-Baras – kontrkultūros keistuolis, bibliofilas, aktorius, eksperimentinės muzikos žinovas, 1987 m. drauge su menininku Artūru Šlipavičiumi įkūręs psichodelinio roko grupę „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“. Aštuntajame dešimtmetyje, kai ilgaplaukiai ir visi nepritariantys Lietuvos komunistų partijai oficialiai laikyti „nusikaltėliais“ ir rizikavo būti parblokšti veidu į purvą už netinkamą muziką ar „netinkamas mintis“, Barysas filmavo savo aplinką „Krasnogorsk-3“ kamera. Žvelgiant retrospektyviai, Baryso filmai – tai gyvi kino manifestai, kuriuose užfiksuotas to meto jaunimas – visa „gražiųjų bepročių“ kohorta. Dešimtajame dešimtmetyje jų retos DVD kopijos cirkuliavo tarp gerbėjų Baltijos šalyse, o per lietuvių diasporą pasiekė ir Didžiąją Britaniją. 2002 m. įvyko vienkartinis jų seansas Londono meno centre „The Horse Hospital“. Dėl jo Barysas sukorė varginančią 48 val. kelionę autobusu, jau ne kaip „kino mėgėjas“, o kaip autorinio kino meistras. Iki pat savo mirties 2005 m. Barysas išliko dygliu snobų pašonėje, atsiskyrėliu nuo blizgaus ir spalvingo komercinio pasaulio. 2021 m. jo kūrybą atrado nauja karta ir jo filmai toliau rodomi visoje Europoje.
Trukmė: 72 min.
Cenzas: N-13
